Airida Zavadskė
Profiles International vadovė Baltijos šalyse

Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, karščiai pastarosiomis savaitėmis ėmė varginti daugelį žmonių. Šilumos komforto zona, kurioje žmonės jaučiasi gerai, yra labai siaura. Paskui prasideda intervalai, kur reikia tam tikro prisitaikymo – fizinio (šilčiau apsirengti ar nusirengti) ir psichologinio (tinkamo nusiteikimo). Pagalvokite patys, ką reiškia +28 °C dviem atvejais: 1) sėdint pajūrio restorane, saulei nusileidus ir gurkšnojant mėgstamą gėrimą ir 2) sėdint biure, už nugaros burzgiant ventiliatoriui ir aiškinantis problemą su reikliu klientu. Vienu atveju sakysime, kad šiluma yra tiesiog puiki, o kitu – šluostysime prakaitą nuo kaktos ir keiksime karštį bei bosą/statytojus/bet kurią tinkamą priežastį už prastą vėdinimą.

Visuotinai pripažįstama, kad temperatūra įtakoja žmogaus savijautą. Per didelis karštis ar šaltis gali tapti streso darbe priežastimi. Profiles International  tyrimų instituto ataskaitoje „Streso darbe valdymas“  teigiama, kad patiriant kelis stresorius vienu metu mūsų pažeidžiamumas padidėja, taigi, jei mums karšta ir dar tenka spręsti netikėtą problemą, reaguojame žymiai jautriau.

Įdomu tai, kad moksliniais tyrimais nėra vienareikšmiškai nustatyta, kokia temperatūra tinkamiausia darbui.  Vienuose tyrimuose sakoma, kad žmogus geriausiai dirba tada, kai jaučiasi savo temperatūros komforto zonoje. Kituose nustatyta, kad kaip tik atvirkščiai – darbo našumas pagerėja, kai išeinama už šios zonos ribų. Štai keletas nustatytų faktų:

- Dažniausiai teigiama, kad didžiausias darbo našumas yra esant 22 °C temperatūrai.

- Kai temperatūra peršoka 25 °C, su kiekvienu Celsijaus laipsniu darbo našumas krenta 2 %.

- Vieno eksperimento metu jauni vidutiniškai apsirengę žmonės atliko įvairias mąstymo reikalaujančias užduotis. Jie jautėsi geriausiai esant 27 °C temperatūrai, bet tuo pačiu buvo labiausiai atsipalaidavę ir atliko mažiau užduočių. Daugiausia darbo jie nuveikė esant 20 laipsnių temperatūrai.

- Kito tyrimo metu nustatyta, kad spausdinimo klaidų sumažėjo 44 %, o rezultatyvumas padidėjo 150 % , temperatūrai kylant nuo 20 °C iki 25 °C.

- Draudimo kompanijoje nustatyta, kad sušalę darbuotojai daro daugiau klaidų ir darbo kaštus padidina maždaug 10 %.

Lietuvoje vasaros metu rekomenduojama  temperatūra darbo vietoje yra nuo +23 °C iki +26 °C, santykinio oro drėgnumo norma yra nuo 40 iki 60 %; žiemos metu (šildymo laikotarpiu)  rekomenduojama oro temperatūra yra nuo +20 °C iki +24 °C, oro santykinis drėgnumas neturi viršyti  75 %. Tokios yra patvirtintos higienos  normos, tačiau žmonių poreikiai ir jiems priimtiniausia temperatūra gali gerokai skirtis. Maždaug 10 % darbuotojų yra prisipažinę, kad konfliktavo su kolegomis dėl tinkamos temperatūros nustatymo darbo vietoje.

Norėdami išvengti nereikalingo streso,  jei darbe jums per karšta ar per šalta, vietoje skundų „neįmanoma dirbti“ pabandykite štai ką:

- Užuot kovoję su kolegomis dėl oro kondicionieriaus pultelio kontrolės, rytinės kavos metu susitarkite, kokią temperatūrą palaikysite ir ką galima padaryti, kad visi jaustųsi patogiai.

- Jei biure itin karšta kažkuriuo dienos metu, pakalbėkite su vadovybe dėl galimybės pakeisti darbo valandas, dirbti iš namų ar pereiti į kitą patalpą.

- Darbo vietoje nedera rengtis kaip paplūdimyje, bet šiluma gali būti pretekstas laisviau pažiūrėti į aprangos reikalavimus. 

- Nustatyta, kad geras patalpų išvėdinimas naktį padeda sutaupyti energijos, naudojamos vėdinimui dieną, o investicijų grąža siekia nuo 32 iki 120 %. 

- Galų gale, palepinkite save ir savo kolegas ir nupirkite ledų